version 🇨🇵 🇧🇪 | 🇬🇧 version | 🇩🇪 version | versión 🇪🇦 | wersja 🇵🇱 | 🇺🇦 kalba | 🇱🇹 versija
Brangūs draugai,
naujienos Covid fronte pamažu gerėja. Atgauname viltį. Žengti žingsnį su Briuselio bendruomene vėl įmanoma. Žingsnis su Tecklenburgo bendruomene vis dar nebaigtas. Susitarėme susitikti birželio 30 d. ir nuspręsti, ką daryti. Kontrastas su Poznanės bendruomene, esančia kitoje Vokietijos sienos pusėje Lenkijoje, yra stulbinantis. Jie mums rašo, kad kuo greičiau, tuo geriau, jei rudenį kiltų Kovido banga.
Atgauname viltį ir toliau užmezgame ryšius su bendruomenėmis, kad žengtume žingsnius po Lvovo Ukrainoje. Mūsų dėmesį patraukė dvi aktyvios Instagramo bendruomenės: Skupnostbarka netoli Liublianos Slovėnijoje ir Kauno Arkos bendruomenė Kaune Lietuvoje. Išbandome savo laimę.
Tą rytą susitinkame su Ugnė, L'Arche bendruomenės Kaune savanorių koordinatore. Ugnė mus pasitinka su šypsena. Patiksliname savo anglų kalbos žinias. Susipažįstame vieni su kitais. Išverčiu Kristinai kokią nors detalę į prancūzų kalbą, o Ugnė maloniai mane beveik akimirksniu pataiso. Juokas. Ugnė šiek tiek supranta prancūziškai. Palengvėjimas. 2260 kilometrų nuo Kauno iki Le Mano ištirpsta kaip sniegas saulėje.
Turime prisipažinti, kad tą rytą mums su Christine nebuvo labai jauku. Likus 5 ~ 6 savaitėms iki finišo, išgyvenome ypatingą akimirką, kai etapai daugiausia kėlė abejonių. Dėl to, kad Covid. Buvome pasiruošę, kad teks grįžti anksčiau, tačiau mintis, kad negalėsime išvažiuoti, kėlė nerimą. Taigi, negalėdami nurodyti datos, buvome bebaigią paklausti Ugnės, ar galėtume užsukti į jo bendruomenę. Neatrodė, kad Ugnė dėl to jaudintųsi. Ji net bandė mus nuraminti, buvo sakiusi, kad ir čia kartais viskas pasikeičia per kelias dienas. Visai kaip klasikinėje šeimoje! Ir kaip klasikinėje L'Arche bendruomenėje!
Ugnė taip pat norėjo sužinoti, ar ko nors ypatingo tikimės iš atvykimo į Kauną. Žinoma, norime pasidalyti kasdienio gyvenimo akimirkomis su bendruomene. Paprasčiausiai. Nes tai geriausias būdas pažinti vieniems kitus iš tikrųjų. Bet taip pat ir todėl, kad šios paprastos akimirkos Kovidės laikais tampa nepaprastos.
Ugnė gerai pažįsta Kauno bendruomenę. Ji prisijungė prie jos prieš 9 metus, iš pradžių kaip savanorė, vėliau kaip dirbtuvių vadovė, o galiausiai kaip savanorių vadovė. Ji pasakoja apie bendruomenę, jos 46 narius, tarp jų 30 pagrindinių narių, namus, kuriuose gyvena 6 pagrindiniai nariai ir 4 asistentai, 2 dirbtuves ir jos atsivėrimą tarptautiniams savanoriams nuo 2015 m.
Trumpai tariant, L'Arche bendruomenė kaip ir visos kitos?
Ne visai! Lietuvoje skatinama žmonių su psichikos negalia "deinstitucionalizacija". Kalbant konkrečiai, kai kurie bendruomenės nariai sudaro skyrių, skirtą "pagalbai priimant sprendimus". Jie dirba su pagrindiniais nariais, siekdami jų individualių poreikių ir tikslų, gina jų interesus teismuose, padeda jiems išmokti naudotis pinigais, tapti savarankiškesniems ir priimti paprastus kasdienius sprendimus.
Ugnė planuoja pasikalbėti su bendruomene apie mūsų projektą, prieš pradėdama dirbti kartu atvykti. Ką jau žinome:
mūsų vaikai dėl sveikatos apribojimų greičiausiai negalės dalyvauti pamokose Lietuvos mokyklose su savo amžiaus vaikais,
dirbtuvių veikla svarbesnė ryte, mūsų dalyvavimas būtų logiškesnis šiuo metu, mūsų kasdieniai darbai (vaikų mokykla, mano - neuralia.co ir swiloh.com) turėtų vykti po pietų,
namas yra miesto centre, dirbtuvės yra už 15~20 min. kelio automobiliu, taip pat būtų logiškiau susirasti būstą netoli dirbtuvių.
Taip galėtų atrodyti kitas etapas po Lvovo, rugsėjo antroji pusė arba spalio pirmoji pusė, priklausomai nuo to, kas bus įmanoma su Tecklenburgu.
O kol kas kviečiame susipažinti su bendruomenės gaminama nuostabia keramika: www.facebook.com/KaunoArkosGaminiai/shop
Jei mums pasiseks ten užsukti, drąsiai pateikite užsakymą, atvešime juos jums savo bagaže.
Dėkojame Ugnė už pasiūlytą laiką susipažinti!
Iki greito pasimatymo,